Kiekvienas kedų mėgėjas, kuris kažkiek seka jų istoriją, žino, jog Air Max‘ų tėvas yra Tinker Hatfield. Būtent jis pradėjo orinę revoliuciją, parodžius pasauliui technologiją iki tol paslėptą pado viduje. Nei vienas mūsų nežino, jog už pagalvėlės projektą buvo atsakingas ne Tinker, o David Forland. Būtent 1985 metais, kada David‘as prisijungė prie Nike projektuotojų, prasideda jų istorija. Jo kūrinį galite matyti nuotraukoje dešinėje.
Kaip gimė pagalvėlės prototipas?
David Forland rankomis konstruojant Air prototipus, susitelkė ties tuo, kad padaryti amortizaciją matoma plika akim. Forlandas pripažino, jog tai nebuvo lengva užduotis. Kai atėjo kritinis kūrybinis taškas, paklausė savęs, kas būtų jei pagalvėlė būtų atversta į išorę. Tokiu būdu gimė pagalvėlės Air prototipas. Tikriausiai nuspėjate, jog pirmas modelis, kuriame buvo integruota pagalvėlė tai Air Max 1.
Taip atrodė pirma Air pagalvėlė naudota Air Max 1 modelyje.
Putų eliminacija iš pado
Forland’as nesustojo prie pasiekto rezultato. Jo tikslas buvo sukurti tokia pagalvėlę, kuri suteiktų „vaikščiojimo ore“ efektą. Tikslas, kuri sau dizaineris užsibrėžė, pakeitė projektavimo koncepciją. Pakanka pažiūrėti į modelius, kurie sukurti 1987 – 1993, kad pastebėtumėte padidėjusi oro kiekį pagalvėlėje:
Oro pagalvėlė modelyje Air Max 90 ir modelyje Air Max 93 – matosi plika akimi, jog jos tūris buvo padidintas, o kad padaryti pagalvėlei daugiau vietos, nuspręsta eliminuoti putas iš pado pluošto. Ši idėja pirmą kartą buvo panaudota Air Max 180 modelyje. Kaip sakė pats Forland‘as – lengviau pasakyti, nei padaryti. Air Max 180 kėdai tarp visos serijos buvo vieni iš sudėtingiausiai pagaminamų.
Air Max 180 su būdinga pagalvėle pade, kurios nuo žemės paviršiaus jau neribojo pūtų sluoksnis.
Blow molding
80-ųjų ir 90-ųjų sankirta yra tas laikas, kai į visus Air Max‘us buvo integruota kulno dalyje matoma oro pagalvėlė, kuria gaubė padas. Maksimalaus putų pašalinimo siekimas iš pado projektuotojus privedė prie išskirtinio atradimo, o viskas buvo Blow molding‘o metodo dėka. Padarytas padas 3D versijoje, kuris idealiai atitiko pėdos formą (tiksliau, tik iki priekinės jos dalies), nes jo savybės nekito priklausomai nuo pagalvėlės oro slėgio. Pagalvėlė buvo naudota Air Max 93 ir Air Max 95 modeliuose, plius 95 modelis jau turėjo dvi pagalvėles.
Padas sukurtas naudojant Blow molding metodą, o AirMax 95 net su dviem pagalvėlėmis.
Pagalvėlė ant viso pado paviršiaus ir sekančios amortizacijos formos
1997 metai atnešė naujus pasiekimus. Tada pagalvėlė pirmą kartą buvo integruota į visą pado paviršių. Rezultatą galėjome pastebėti, kai prekyboje debiutavo Air Max 97.
Pirmas modelis Air Max su oro pagalvėle integruota visame pado paviršiuje debiutavo 1997 metais.
Darbai prie naujos amortizacijos formos ties tuo nesustojo, visai ne už ilgo pasaulį išvydo novatoriška technologija Tuned Air, kuri rėmėsi ant plastikinių, spyruokliuojančių, mechaninių elementų, kurie įtaisyti pagalvėlės viduje, tose vietose, kur pėdos spaudimas į žemę didžiausias. Viskas dėl dar geresnės amortizacijos. Technologija panaudota Air Max Plus 98 modelyje.
Šiuolaikinė technologija Tuned Air panaudota AirMax modelyje iš 1998 metų.
Ilgas kelias tikslo link
Sekantis metai atnešė naujų sprendimų. 2006 metų svarbiausias klausimas – putų šalinimas iš bato pado, į kuri pavyko atsakyti su Caged Air technologija, kuri buvo stabilizatorius Air Max 360 modelyje.
Air Max‘ai 360, tai pirmas modelis, kuriame pilnai eliminuotos iš pado putos – per visą pėdos ilgi yra įdėta pagalvėlė Air.
Po 20 metų pagaliau pavyko pasiekti tikslą, kurį kažkada užsibrėžė projektuotojų grupė. Tačiau niekas neužmigo ant laurų, o priešingai – pradėti darbai ties bato elastingumo didinimu. Rezultatą galima pastebėti Air Max 2015 modelyje.
Dėl gilių įpjovų bato pade, pavyko pasiekti labiausiai spyruokliuojančią amortizaciją Nike istorijoje. Po ilgų metų galynėjimosi Forland‘as pripažino, jog jo projektas buvo labai rizikingas. Kaip matosi, apsimokėjo rizikuoti!
Pabaigai mažas bonusas – puikus gif iš solecollector.com vaizduojantis oro pagalvėlės Air istoriją.